Lķtil orš um stóran žara

Undanfariš hafa veriš kynnt įform um hagnżtingu svokallašs stóržara (e. Kelp) meš hiršingu hans fyrir ströndum Noršurlands og uppbyggingu afuršavinnslu į

Lķtil orš um stóran žara
Ašsent efni - Hafžór Hreišarsson - Lestrar 459

Óli Halldórsson.
Óli Halldórsson.

Įformin

Undanfariš hafa veriš kynnt įform um hagnżtingu svokallašs stóržara (e. Kelp) meš hiršingu hans fyrir ströndum Noršurlands og uppbyggingu afuršavinnslu į Hśsavķk.

Ķ fullum afköstum yrši um aš ręša 35 žśsund tonn af žara, tekin af grunnsęvi og jaršvarmažurrkuš til fullvinnslu. Meginafurš žessa eru samkvęmt kynningargögnum svokölluš „alginöt“ (e. alginates), sem nżtt eru til margvķslegra hluta, t.d. ķ gęludżrafóšur, pappķrsframleišslu og lyfja- og matvęlaišnaš.

Forsenda alls žessa er aš stóržarinn vex ķ töluveršum męli viš strendur į noršurslóšum og myndar mikla „žaraskóga“ nešansjįvar žar sem mest er.

Ekkert umhverfismat og utan skipulags

Stundum heyrist žaš sagt aš stjórnsżsla umhverfis- og skipulagsmįla sé flókin og žęfin meš öllum sķnum tķmafreku lżšręšislegu og faglegu ferlum. Oft į žessi gagnrżni sjįlfsagt rétt į sér. En ķ tilviki žarans veršur ekki sagt aš stjórnsżslan sé aš žvęlast mikiš fyrir. 

Ķ fyrsta lagi viršist verkefniš ekki vera tališ falla undir lög um mat į umhverfisįhrifum framkvęmda og žar meš vera undanskiliš allri žeirri gagnaöflun, rannsóknum og opna samrįši viš almenning og hagsmunaašila sem žvķ fylgir. 

Ķ öšru lagi nęr skipulagsvald sveitarfélaga ekki til nżtingarsvęšanna (ef žarinn er slitinn upp utan netlaga). Žvķ veršur ekkert heldur af annars óhjįkvęmilegu samrįši, kynningu og umhverfismati sem fylgir mešferš ašalskipulagsįętlana. 

Verkefniš viršist raunar einungis vera tališ falla undir einfalda leyfisśtgįfu sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra, en Kristjįn Žór Jślķusson rįšherra gaf einmitt nżveriš śt slķkt leyfi til „rannsókna į žörungum (stóržara og hrossažara) fyrir Noršurlandi.“ Sś „rannsókn“ felst raunar ķ žvķ aš hefja žegar töku nokkur žśsunda tonna af žara, en afla upplżsinga samhliša sem legiš gętu til grundvallar varanlegri nżtingarheimild. 

Ekki hafiš yfir gagnrżni 

Ķ Skotlandi hafa veriš uppi įžekk įform um nżtingu stóržara mörg undanfarin įr. Hópar fólks, ekki sķst ķbśar sjįvarbyggša viš Skotlandsstrendur, hafa lżst verulegum įhyggjum af brottnįmi stóržarans meš vķsan til óvissu um įhrif žess aš hrófla viš žaraskógunum fyrir vistkerfi sjįvar og stranda Skotlands (e. „magical underwater forests“, meš oršum David Attenborough) [sjį tengil/heimild]. Engin leyfi viršast hafa fengist śtgefin ķ Skotlandi žrįtt fyrir miklar rökręšur og rannsóknir. Fyrirtęki ķ žessum išnaši hafa enda viljaš leita annaš žar sem leyfi kunna aš fįst meš einfaldari hętti. Nżting stóržara meš nįmi af grunnsęvi er hins vegar ekki nż af nįlinni žó seint verši žetta talinn stórtękur išnašur į heimsvķsu. Töluverš  reynsla er af žessu frį Noregi, en viršist reyndar bundin viš mjög afmörkuš svęši žar. Meš einfaldri leit mį finna upplżsingar sem benda til žess aš umfang žessarar tilteknu starfsemi į heimsvķsu sé ekki meira en svo aš fyrirhugaš žaranįm fyrir ströndum Noršurlands myndi vera nęrri fimmtungur allrar nśverandi heimsframleišslu. [Sjį kynningarefni framkvęmdarašila og heimildir]

Sveitarfélög, sjómenn, bęndur, feršažjónusta

Ljóst er  aš sveitarfélögin viš strandlķnu Noršurlands hafa afar lķtiš um nżtingu stóržarans aš segja, žó žau geti vissulega lįtiš sig mįlin varša af eigin frumkvęši kjósi žau žaš. Sveitarfélögin žrjś sem eru ašliggjandi Skjįlfanda; Noršuržing, Žingeyjarsveit og Tjörneshreppur, hafa ennfremur enga sérstaka beina aškomu aš verkefninu žó vinnslan sé įformuš viš Skjįlfanda. Eina aškoma sveitarfélaganna er raunar gegnum samninga um ašra praktķska žętti starfseminnar ef til slķkra kemur, svo sem śthlutun byggingarlóša eša vatnssölu til vinnslunnar. En sveitarfélögin eru ekki ein um aš standa utan garšs. Enginn farvegur viršist vera fyrir hagsmunaašila sem nś žegar nżta aušlindir hafsins į sömu eša įžekkum slóšum. Til aš mynda grįsleppusjómenn og strandveišimenn sem byggja į langri hefš viš veišar nytjastofnanna sem eiga bśsvęši į slóšum žaraskóganna. Heldur ekki sjįvarbęndur, hvalaskošendur, laxveišibęndur og ęšarbęndur, eša bara ķbśa sem vilja lįta sig mįlin varša. Žaš skal tekiš fram, svo sannmęlis sé gętt, aš hér er įtt viš formlega og fullgilda farvegi til samrįšs og beina ašild aš įkvaršantöku, ekki valkvęšar kynningar og samtöl į vegum framkvęmdarašila.

Hvaš skal gera?

Meš žetta ķ huga eru hér nokkur atriši sem lagt er til aš verši fylgt ķ nęstu skrefum žessa verkefnis. Ešlilegt vęri aš eitt eša fleiri sveitarfélög viš strandlķnuna, og/eša samtök žeirra, hlutist til um žessi atriši, eftir atvikum ķ samrįši viš Skipulagsstofnun og višeigandi rįšuneyti:

  • Umhverfisįhrif framkvęmdarinnar verši metin meš lögbundnum ferli įšur en įkvöršun er tekin um nżtingu (į grunni 7. gr. laga um mat į umhverfisįhrifum).  
  • Vinna viš haf- og strandsvęšaskipulag fyrir Skjįlfanda og/eša stęrra hafsvęši viš Noršurland verši sett af staš hiš fyrsta (į grunni landsskipulagsstefnu og laga nr. 88/2018 um skipulag haf- og strandsvęša).  
  • Aušlindagjald af įformašri nżtingu verši įkvešiš og śtfęrt įšur en įkvöršun er tekin um nżtingu. Leitaš verši leiša til aš aušlindarenta verši eftir heima ķ hérušum, m.a. meš hagsmuni sjįvarbęnda og nęrliggjandi sveitarfélaga ķ huga. 

Žaš skal tekiš fram aš žetta er ekki ritaš meš žį afstöšu fyrirfram gefna aš stóržaravinnsla viš Noršurlandsstrendur muni hafa óvišunandi įhrif į umhverfi og/eša samfélög. Hreint ekki. Vel getur veriš aš ķ ljós muni koma aš starfsemi af žessu tagi sé višunandi į allan mįta og śr geti oršiš farsęl og fżsileg atvinnusköpun öllum til góša. Vandinn er aš žetta veit bara enginn, enda hefur ekki veriš lagt į žetta mat, og lykilašilum hefur ekki veriš tryggšur réttur til aš hafa um mįl žessi aš segja. 

Žessi framangreindu atriši žarf aš klįra įšur en vašiš er af staš. Meš žvķ veršur žį hęgt aš halda įfram af fullum krafti ef vel ķgrunduš umręša og mat leišir žaš ķ ljós aš verkefniš sé hiš fżsilegasta. Nś, aš öšrum kosti, ef svo ólķklega vill til aš žetta reynist óįsęttanlegt, kemur žį upp mikilvęgt tękifęri til aš falla frį žessu ķ tķma įšur en frekari kostnaši er sökkt ķ mįliš. 

Óli Halldórsson

Umhverfisfręšingur og ķbśi ķ Noršuržingi

Nokkrar vefslóšir meš umfjöllun/heimildum um stóržaranżtingu:

 

 


  • Steinsteypir

640.is | Įbyrgšarmašur Hafžór Hreišarsson | vefstjori@640.is | Sķmi: 895-6744